Apie filmą:

Žanras: Veiksmo, nuotykių, fantastinis, sci-fi.
Metai: 1977.
Trukmė: 121 min.
Režisierius: George Lucas.
Vaidina: Mark Hamill, Harrison Ford, Carrie Fisher.
IMDb vertinimas: 8,7 (Labai gerai)
Mano vertinimas: 5 (Meh. Neverta to.)
Ar žinojote, kad  James Earl Jones ir David Prowse, kurių vienas 
vaidino Darth Vader kūną, kitas šį įgarsino, niekada nėra susitikę.

Apžvalga:

„Žvaigždžių karai“. Vienas pelningiausių visų laikų filmų. Aš, kaip visada, atsilikusi nuo pasaulio, nes tiek „Juros periodo parką„, tiek „Terminatorių„, pamačiau per vėlai, artėjant vienos naujausių dalių pasirodymui kino teatruose, sumaniau peržiūrėti visas dalis. Ką gali žinoti, gal ir aš užsikabinsiu, nes jei šis filmas patiko milijonams žmonių, tai kodėl gi ne? Taigi va. Dvi valandos. Tokią gražią dieną praleidau žiūrėdama būtent šią, 1977 m. pasirodžiusią, „Žvaigždžių karų“ dalį, kad prisiekiau gyvenime nė iš tolo nesiartinti prie šio filmo. Vis dar didelė mįslė, kuo šis filmas toks sėkmingas. Nes viskas, ką čia mačiau, tai scenarijus darželinukų protams ir blyksintys efektai neapdovanotiems smegenims.

TRUMPAI APIE SIUŽETĄ // Žiaurusis Dartas Veideris pagrobia sukilėlių princesę Lėją. Paprastas kaimo berniukas Lukas Skaivokeris sužino, kad taip jau susiklostė jo likimas, jog reikia gelbėti Galaktiką. Tad su naujais draugais – Hanu Solo ir jo keistu augintiniu bei dviem robotais – vaikinui tenka rizikuoti gyvybe gelbstint princesę.

APŽVALGA // Mano vaizduotė pakankamai toli neša, kad suvokčiau, ką šis filmas padarė jį žiūrėjusiems tada, prieš 40 metų. Šitoks inovatyvus filmas negalėjo nepriblokšti, mat tai, ką žmonės dabar klikt klikt sukuria kompiuteriais, darbštūs žmonės tuomet sugebėjo padaryti rankutėmis ir galvutėmis. Atsižvelkime ir į tai, kad niekas iš šito filmo gero nesitikėjo, dėl to ir biudžetas nebuvo begalinis. Visgi, jeigu ne efektai, visi tie skeptikai būtų buvę absoliučiai teisūs. „Žvaigždžių karų“ scenarijus yra absoliučiai lėkštas. Jokios normalios pradžios, kažkas bėga, kažkas pašaudo, na, gerai, pralekia raidės, kurios mus tikrai nukelia į kitus pasaulius… Dialogas vaikiškas, viskas nuspėjama, tiesą pasakius, kai kurie veikėjų poelgiai netgi nelogiški ir juokingi. Toks jausmas, kad jie niekada nesusimąsto, tiesiog bėga ir daro. Klausimas dar vienas: kaip 2 robotai sugebėjo pasiklysti? Jeigu jau sugebėjote pagaminti britiška tarme varantį robotą, malonėkite jiems įdiegti ir GPS sistemas? Ištikimi filmo gerbėjai galėtų pateikti man tokį kontrargumentą: galbūs scenarijus dar neįtraukia, bet kitose dalyse paaiškėja vis daugiau ir daugiau epinių detalių. Aha, labai ačiū. O aš dar maniau, jog filmas turi būti įdomus nuo pat pirmos dalies. Tikrai tikrai pasiduodu. Tikiuosi, supratote, kad savo idėjų iš tiesų toli gražu neatsisakau. Galbūt visi blyksėjimai ir kiek dengia tuščią lapą vietoj scenarijaus, galbūt net ir naujesniuose filmuose (remiuosi nuogirdomis) žiūrovai mato kiekvieną į filmą įkištą dolerį, nes be efektų ką dar gali parodyti šis filmas? Keistus veikėjus? Taip, kūrybos tikrai prireikė, nes sukurti nuosavą galaktiką ne kiekviena galva sugebėtų. Tačiau kartais bijau, jog dabartiniai paaugliai, jeigu jau pasineša ant „Žvaigždžių karų“, tai dėl to, jog tokiu atveju jie pasijunta išskirtiniai, nes mėgsta tokį seną filmą. Ir pabaigai dar prisikabinsiu. Pastaruoju metu filmai vis greitėja, tai diktuoja vis labiau nekantrūs besidarantys žiūrovai, kurių nesugebėjimą žiūrėti ramius filmus kūrė būtent tokie filmai kaip „Žvaigždžių karai“. Įdomus toks dalykas: vos pradėjus kuriam nors kadrui atsibosti, kaip tik tuo metu, kai norisi griebti nuotolinio valdymo pultelį ir išjungti viską velniop, pokšt ir kadras pasikeičia, ir galvoji – na, gal dar pažiūrėsiu… Gal dar suintriguos mane… Taigi, filmas, savyje neturėdamas nieko, net nesistengia duoti žiūrovui ko nors pakramtyti. Jis tiesiog lekia, kinta, ir tik dinamiškumas leidžia ištverti tas dvi valandas pamiršus perjungti kanalą.

VERTINIMAS // Scenarijus: Skylė. Prisimenu K. Voneguto „Čempionų pusryčių“ piešinuką – * – ir prierašą. Tokiu epitetu pavadinčiau ir šį scenarijų. 2. Erdvė, efektai: Tenka nusileisti ir pripažinti, jog efektai, atsižvelgiant į sunkumus kūrybos kelyje ir apskritai tuomečių technologijų apribojimus, liepia man nors sekundei nutilti. 10. Vaidyba, personažai: Na, na, nejuokinkite, prašau. Nei vaidybos, nei personažų. Personažai bukesni už buką kampą, o aktorių vaidyba nubloškia viską į bekampius kraštus. Žinoma, H. Fordas gali būti atleistas nuo šios kritikos. 3. Mintis, idėja: Galbūt filmas pakankamai originalus, nes tikrai daug ir planetų, ir jų gyventojų primąstyta, nors kosminių filmų populiarumas visada buvo nemenkas. Šiame kūrinyje pakanka originalių sprendimų, kaip ir ilgas prologas, tačiau paslėptų minčių čia beveik nėra. Taip, reikia būti geru žmogumi, oho, kaimo berniukas tampa kosmoso didvyriu… Na, gerai. Bet tą patį mums išmintingai byloja ir animaciniai filmukai. 5. // VIDURKIS 5.

SUSUMAVUS IR APSKAIČIAVUS // Prieš 40 metų šis filmas reiškė didį kūrybinį procesą ieškant būdų parodyti tai, kas sugalvota, o ne rodant tai, kam yra nutiesti ir net išminti keliai. Deja, atėjo metas, kada efektais taip lengvai neužsitarnausi gero vardo. Be nors kiek logiško ir patrauklaus scenarijaus bei gilesnės vertės filmas pasmerktas būti žiūrimas tų, kurie ieško lengviausio maisto smegenėlėms.

BENDRAS VERTINIMAS: 5.

Kita apžvalga - "10-oji Kloverfyldo gatvė". Tai - filmas, kuris nerte 
neriasi iš kailio, kad tik įrodytų žiūrovui esąs nenuspėjamas ir ko 
nors vertas. Ar jam tai pavyko?
 

Tags: Fantastinis, Nuotykių, Sci-Fi, Veiksmo

This entry was posted on Trečiadienis, rugpjūčio 2nd, 2017 at 12:34 and is filed under 1977. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.