Apie filmą:

Žanras: Drama, fantastinis, siaubo, mistinis, sci-fi, trileris.
Metai: 2016.
Trukmė: 146 min.
Režisierius: Gore Verbinski.
Vaidina: Dane DeHaan, Jason Isaacs, Mia Goth.
IMDb vertinimas: 6,4 (Prastai)
Mano vertinimas: 7(Galėjo būti ir geriau)
Ar žinojote, kad  sanatorija buvo nufilmuota buvusiame gydymosi 
komplekse, kur Pirmojo pasaulinio karo metu gydėsi daug sužeistų 
kareivių, taip pat ir Adolfas Hitleris.

Apžvalga:

Siaubo filmas sanatorijoje? Ohoho, na ir intriguoja. Štai kaip aš galvojau, eidama į kino tetrą bei sėsdamasi antroje eilėje. Žinoma, galėčiau papriekaištauti, kad nemažai siužeto posūkių buvo matomi iš už keliolikos kilometrų (nors ką gali žinoti, gal taip ir turėjo būti…), tačiau šis filmas randa šviežesnį būdą kankinti žiūrovus siaubu. Keisčiausia ir tai, kad tai vienas iš tų retų siaubo trilerių, kurie savyje slepia ne tik norą išbandyti tą ar kitą gąsdinimo techniką, o ir potekstę. Nes šis filmas kėsinasi tapti priešnuodžiu gyvenimui.

TRUMPAI APIE SIUŽETĄ // Jaunas biuro darbuotojas, Lokhartas, išsiunčiamas į dailią sanatoriją Šveicarijos Alpėse, kad parkviestų atgal į verslą kompanijos direktorių, nes be jo neįmanoma pasirašyti reikšmingo sandorio. Šis direktorius, sykį trumpam išvykęs pailsėti, taip sanatorijoje ir užstrigo, tikėdamas, jog labai sergąs ir privaląs išsigydyti. Lokhartui tenka užtrukti čia ilgiau, nei norėjo – ne tik įtikinėjant direktorių, bet ir pakliuvus į avariją ir susilaužius koją. O netrukus jam pasireiškia tos pačios ligos simptomai, kaip ir kitiems čia besigydantiems pacientams.

APŽVALGA // Taip, scenarijus turi gausybę spragų, kurios neleidžia filmui nustebinti. Praktiškai visi mano spėjimai pasitvirtindavo po kelių minučių. Kai kurie personažai irgi šiek tiek erzina, pavyzdžiui, Hana, paslaptinga po sanatoriją šmirinėjanti mergaitė, man visai nepasirodė paslaptinga, mistiška ar viliojanti savo kitoniškumu, ne, ji labai kniso ir norėjosi kažko, kas neprimintų protiškai atsilikusio žmogaus. Nors ką gali žinoti. Bet yra ir nemenkų filmo privalumų. Būdų išgąsdinti žiūrovams yra gausybė, ir tingiu dabar visus kankinti savo pastebėjimais, bet galima siaubo filmus padalyti į dvi stovyklas: psichologinius ir smurtinius. Pastarieji, aišku, pasižymi gausesne draugija, nes nieko nėra paprasčiau, nei pasitaškyti kraujais, atsikratyti keliomis galūnėmis bei ilgai ilgai klykti. O šiam filmui parinktas kur kas sudėtingesnis ir rizikingesnis kelias: tam, kad žiūrovas sprogtų, – ne krūptelėtų, o sprogtų iš siaubo – reikia ne kelių pigių triukų, o gausybės pastangų kuriant psichologinę įtampą. Ir, nors scenarijus pakankamai nuspėjamas, vis tiek jauti, kad viskas ne taip, kad kažkas ne taip, kad negerai, ne ne ne, tikrai neįmanoma užsnūsti, nors, atrodo, nieko siaubingo nevyksta… Ir bam! Tada mane, žiūrovę antroje eilėje, iš koto išverčia viena stambiaplanė scena, ir tada aš kaip nevirtas kiaušinis suskilusiu lukštu sėdžiu kėdėje įsitempusi ir įsitvėrusi ranktūrių ir tiek. Va čia yra menas. Tai nėra gausybė krūptelėjimų ir nusiraminimų, tai yra siaubas, kurio reikia palaukti, bet kuris suveikia labai stipriai. O ilgesnį filmo išlikimo laiką užtikrina lengva potekstėlė. Priešnuodis gyvenimui. Ir filmas virsta kontroversija. Priešnuodis kokiam gyvenimui: Lokharto ar sanatorijos pacientų? Ir kas tas priešnuodis? Galų gale, ar tėra du variantai? Ar yra trečias, geriausias, pasirinkimas? Į šiuos klausimus filme konkrečiai nėra atsakomi ir palikti mūsų mąstymo prizmėms, kad patys sau į juos atsakytume taip, kaip mums atrodo.

VERTINIMAS // Scenarijus: Nuspėjamas. Tačiau vis tiek sugebama sukurti itin stiprią psichologinę įtampą. 7. Erdvė, efektai: Tikrai pamiršau paminėti labai svarbų filmo privalumą: vaizdas. Visi vaizdai, net ir tie, kurie kelia šleikštulį, vis tiek yra labai estetiški ir stiprūs. Nėra tų detalių, kurios kuria kičą ir tiek, visos detalės sugeba prisidėti prie įtampos kūrimo – taip taip, statiški objektai geba žaisti su žiūrovų psichika. 9. Vaidyba, personažai: Iš tiesų personažai labai stereotipiški. „Paslaptinga“ ir „traumuota“ mergina, žinoma, turi būti tamsuolė kaimietė, o biuro darbuotojas ir yra visąlaik skubąs ir niekam žmoniškai laiko neturintis vargšelis. 5. Mintis, idėja: Norisi prarasti savitvardą ir išbučiuoti šį siaubo filmą, kad jis apskritai turi mintį, bet tiek to. Nors pats sumanymas ir nėra labai įdomus, nes sanatorijos ir jų šiurpą varanti atmosfera mums jau pažįstama, tačiau įdomi ir kritika įvairiems gyvenimams. Bei vaisto jiems paieškos. 7. // VIDURKIS 7.

SUSUMAVUS IR APSKAIČIAVUS // Turint televizorių dideliu ekranu, tikrai verta pažiūrėti šį filmą, juolab jei jau niekas nebesugeba jūsų įšgąsdinti ir pasiilgote tikros psichologinės įtampos. O suvis geriausia tai, jog filmas palieka pėdsaką mintyse – nes tai nėra smurtas ir kraujas, tai yra estetiškas truputį filosofuojantis siaubukas.

BENDRAS VERTINIMAS: 7.

Kita apžvalga - "Juros periodo pasaulis". Jei kada svajojote išgirsti 
mano iki kraujų piktą sarkazmą, kuriuo galima skersti kiaules, tada 
laukite nekantraudami.
 

Tags: Drama, Fantastinis, Mistinis, Sci-Fi, Siaubo, Trileris

This entry was posted on Ketvirtadienis, liepos 20th, 2017 at 12:57 and is filed under 2016. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.